pardavėjo dienoraštis

apie knygas

kgb vaikai

leave a comment »


Iškart sakau, pirkau todėl, kad feisbukas sakė, kad gera knyga (1), ir todėl, kad Puklevičius ant nugarėlės parašė, kad gera KGB-3D-mknyga (2).

Knygos atsiradimo pas mane priešistorė tokia, kad tiesiog laukiau pasirodant Tapino steampunko, o ir labai mėgstu tuos “beveik sovietinius“ romanus. Nežinau kodėl. Nuo vaikystės man visokie Triragio pinklės, Linksmieji Pamažupiai ir panašūs romanai buvo kaifas (3). O dar ta feisbukinė reklama (1) ir Puklevičius (2), žodžiu, turėjau įtikinamų priežasčių skaityti šią knygą.

Būtinai turiu pasakyti, kad knyga turi pliusą – lengvai skaitosi. Pagrindiniu skaitytoju laikyčiau skaityti mėgstantį jaunuolį, kurį galėtų šokiruoti ir įtraukti kelionės troleibusu ieškant miltų aprašymas. Nors, tai tikrai nebuvo nuobodi vieta. Nuobodžios buvo kitos vietos, kurias aš skaitydavau “tinginio skaitymu“ (tai toks skaitymas, kai skaitai kas penktos eilutės kas šeštą žodį ir pagauni esmę) ir jų pasitaikė ne viena. Kai tik pradėjau skaityti, kažkaip iškart dejavu kilo su M.G. Harris Jošua failais. Ten, irgi tėvas dingsta, irgi paieškos, irgi mistika, irgi gaudo kažkas kažką irgi šiek tiek kažkokių galių turintys veikėjai ir… irgi keliolikiniai veikėjai… Vat kažkaip taip ir nepaleido manęs visą knygą mintis, kad veikėjai keliolikiniai išsižioję ir neimlūs informacijai. Aš tas baisus skaitytojas, kuris visada susiasmenina su knygos veikėjais, vertina juos, tyrinėja. Tai čia man nepavyko, gal kad ne keliolikinis, nors… su Nevykėlio dienoraščiu susiasmeninu puikiai. Po to penkto karto, kai kažkas kažkam kažko nedasakė kažkur trisdešimtam puslapy (perdedu), supratau, kad susidursiu su panašiu į J. Archerio romanu, kuriame per penkis puslapius tik vienam rašytojui suvokiamais dėsniais remiantis visiškai kitoje planetoje buvęs vyrukas neteisingai apkaltinamas žmogžudyste rašant tai su tokiu įtaigumu, kad skaitytojas būtinai turi suprasti – dabar jam pizdec, nes korupcija, nesąžiningumas, iliuminatai ir panašiai. Bet čia apie Archerį, tą mečiau skaityti po penkių puslapių, milijonai kitų su malonumu ryja kitas jo knygas.

KGB vaikai turėtų būti orientuoti į paauglius, nors iš reklamos to nesupratau. UDK irgi sako, kad grožinė literatūra. Ai, gal taip yra dėl keiksmažodžių. Jų gana nemažai, jie gana rusiški, bet į akis nelenda. Kita vertus, kaip tik jiems gal jie ir būtų įdomūs. Labai labai nuobodu darėsi kai supratau, kad kiekvienas veiksmas, kiekviena mintis yra dar garsiai permąstoma. Nejaučiau laisvės skaitydamas interpretuoti įvykius savaip. Susidarė įspūdis, kad norėta gink dieve, nepalikti vargšo skaitytojo nežinioje. Netikėtumo šioje knygoje pasigedau. Taip, marmalynė, kas kur kodėl ir už ką iki pat pabaigos išliko, tačiau intrigos sukurti nepavyko.

Ir dar, mano visiškai subjektyvia ir nelabai kažkuo pagrįsta nuomone, neišskiriant konkrečios teksto vietos, tai autoriui kuriant blogiukus pritrūko pavyzdžių. Geri žmonės – su jais viskas ok, aš tą aštuoniolikmetę su mersedesu – “atsiduočiau nedraugavęs“ nuo pat pradžių (vėliau, tiesa, ji pavargo, bet pirmas įspūdis – svarbiausia), o vat su blogiukais – neįtikino. Nachui pasiuntimas žmogaus blogu nedaro. Kurti dalbojobus autoriui nepasisekė.

Nebūsiu labai originalus, jau kažkur skaičiau atsiliepimą, kad primena muilo operą. Negaliu nesutikti.

Skaityti siūlau paaugliams. Norėčiau, kad veikėjai nebūtų tokie “ištęsti“ savo neišsemiamai tuščiais dialogais. Iki gyvenimiško romano netraukė silpnoki personažai, iki trilerio trūko visko, iki fantastinio romano trūko fantastikos. Geras dalykas apie knygą yra tai, kad lengvai skaitosi.

96′ tai buvo momentą uostantys paaugliai, prie erfurto besišaudantys vilniaus brigados bahūrai, ace of bace ir pirmoji maxima karoliniškėse (98′)

Aš taip ir nesupratau ką skaitau, trilerį ar fantastinį kūrinį ar muilo operą. Tikrai nesigailiu, kad pirkau ir skaičiau. Tikėjausi kažko kito.

Written by Andrius

2013.02.18 at 22:21

persepolis

with one comment


Komiksai turi vieną didelę galią. Jie išlaisvina perkeltinę prasmę. Persepolis yra komikso pagalba perteiktos gyvenimo neteisybės šypsenos kontekste. Kartais juokinga, kartais graudi, pasakojanti apie Irano mergaitę neramiu laikotarpiu. Jos tautos istorija, šeimos gyvenimas. Galų gale emigracija ir kita kultūra. Knyga puikiai atskleidžia karo, politikos absurdą. Griaunamus paprastų žmonių gyvenimus. Ideologijų, tikėjimo primetimo blogį. Knyga nesiima teisėjo vaidmens, tiesiog nuoširdžiai užduoda klausimus.

Kai tik pradėjau ją skaityti, kilo dvi mintys, kad tai antra komiksų knyga kuri man labai patinka (pirmoji yra Nevykėlio dienoraščių serija). Antroji mintis yra, kad ši knyga yra pats geriausias Irano ambasadorius koks tik gali būti.

Tai nuostabiai papasakota ir pavaizduota istorija apie vienos mergaitės gyvenimą didelių įvykių sukūryje.

Written by Andrius

2012.01.21 at 10:40

beprotnamis

with 3 comments


Vilis Normanas is back. Kultinių, bet niekieno neskaitomų romanų autorius. Knyga apie beprotystę, meilę ir juoką. Neįdomi knyga 😦 Patinka man tas Vilis kaip asmenybė, charizmatiškas, darbštus, taškosi į visas puses gyvenime. Sprendžiu pagal jo kūrybą ir interviu, gyvai nepažįstu. Nors galėtų ir užsukti kada arbatos išgerti. Padėtų daugiau nei psichiatrinės ligoninės.

Taip ir nesupratau ar čia jis rimtai prigulęs buvo į dispancerį pailsėti ar eilinis šou jo gyvenime, bet tai nėra taip ir svarbu.

Nepykit, bet knygos dialogai man nejuokingi. Dialogai neįdomūs. Veikėjai neįdomūs. Monologai verksmingi. Problemos kurios sprendžiamos – neįdomios. Meilės istorija kaip ir visos – nelaiminga.

Keista, bet feisbuke radau, kad knygos neskaitę nieko nesupras “visa traiškančios farmacijos pramonės“. Eeee, nieko panašaus knygoje kaip ir nėra išskyrus tai, kad pagrindinis veikėjas juokingai grūmodamas kaip kokie gražuliai prie baltojo tilto grasina atlaidaus psichiatrų darbo paviešinimu.

Ir tas siaubingas dalykas kurį padarė vyr. gydytojas tai buvo šaltumas ir neįsigilinimas į žmogaus problemas. Ir dar gydytojas visai nepagydė nieko. Rlly?

BET,

Vili, rašyk ir toliau. Lauksiu kitos tavo knygos. Skaitysiu todėl, kad man nepatinka.

Written by Andrius

2012.01.20 at 00:54

Įrašyta kategorijoj neaišku

Tagged with , ,

knyga be pavadinimo

leave a comment »


Kai pirmą kartą ją paėmiau prieš metus į rankas, tai ir padėjau paskaitęs nugarėlę. Nuobodybė kažkokia – tie kas perskaito knygą be pavadinimo visi miršta.

Kadangi šiuo metu irgi nuobodžiauju, paėmiau šią knygą antrą sykį į rankas. Ir visai laimingai. Nežinau kam dar ji gali tikti ir patikti, nežinau ar kam nors galėčiau ją pasiūlyti, bet suskaičiau šią knygutę per kelias dienas. Knyga visiškai fantazija, sulyginama tik su Rodriguezo filmais apie vampyrus, kuriuose galvos išsitaško kas penkias minutes ir viduriai išverčiami kas dvi. Knygoje nėra teigiamų ar neigiamų personažų yra tik troškimas pasiekti tikslą prieš tai nužudant daugiau ar mažiau žmonių. Personažai persipynę, šiek tiek paspoilinama kas yra kas, bet reiktų skaityti labai nuosekliai, kad sugaudyti visas peripetijas. Skaitant normaliai gaunasi visai padorus hack’n’slash skaitalas. Smurto pasaka suaugusiems.

Nervavo tik vienas dalykas, tai keiksmažodžiai vertime. Tokioje knygoje, kur kraujai taškosi kas antram puslapy (puslapių ~400), baisiausias keiksmažodis – pederastas ir tai pavartotas tik vieną kartą. Kada gi išmoksim versti ne kalbos instituto kalba, o tokia, kuria parašė autorius?

Written by Andrius

2011.10.31 at 14:45

Įrašyta kategorijoj romanas

Tagged with ,

šalta oda

leave a comment »


Viena sala, vienas žmogus, daug iššūkių. Tokios istorijos traukia žmogaus galimybių, gebėjimo išlikti ir pasirinkimų, lemiančių tolesnį gyvenimą, seka.

Prisiminimai apie airišką prigimtį kažkaip visai neįdomiai skaitėsi, ne Hugo, iškart jaučiasi. O dėl iš karto įtraukiančių įvykių anotacija buvo teisi. Siužetas turi potencialo ir įtraukia. Kita vertus, iki tokių psichologinių trilerių kaip Kuždesių sala, ar Aš esu legenda netraukia. Per silpni pamąstymai, keisti, sunkiai logiškai paaiškinami veikėjo pasirinkimai. Romanas neblogas, bet iki sukrečiančios įžvalgos toloka.

Bet monstrai avataro žmogeliukai visai nebloga mintis. Štai nuo ko Kameronas “nukosėjo“ idėją.

Written by Andrius

2011.09.30 at 11:05