pardavėjo dienoraštis

apie knygas

Amerikos psichopatas

with 2 comments


Kale tu, nori kokso?

Ilgai tryniausi su šia knyga, nes sunkiai pradžioje skaitėsi. Vėliau, kai išmokau nebekreipti dėmesio į visus brandų vardyjimus, įsitraukiau į skaitymą.

Tuštybių knyga, apatijos knyga. Greito gyvenimo knyga. Auksinio jaunimo gyvenimo atspindys. Gyvenimo prasmės (ne)paieškų knyga. Herojai, o jų ten daug, visi su begale etikečių ir su beviltiškai vienodais veidais.

Kalbama tik apie tai kas yra kokybiška, kur galima pavalgyti, ką padulkinti ir ką ĮSIGYTI. Vartoti tik geriausia. Jeigu tai pigu, tai šlamštas. Jeigu tai netinka, tai šlamštas. Aukščiausios rūšies vartotojiškumas, žinant kad tu esi elitas. Tu turi teisę gauti viską tik geriausios rūšies. Aišku, šalia viso to sintetiniai santykiai tarp žmonių ar draugų, nors knygos veikėjus taip vadinti nesiverčia liežuvis. Tai tiesiog žmonės, kuriuos sieja bendras daug pinigų turėjimas. Daugybė tuščių kalbų apie kaklaryšio spalvas tinkančias šio sezono Versaci kostiumui. Dar daug kokso, sporto, pedikiūro procedūrų, odos priežiūra kasdien, vakarienės restorane išsirinkimas kaip esminis dienos klausimas. Daug daug daug smulkių detalių iš verslo elito gyvenimo, daug kokso, papų, kraujo (iš nosies irgi). Daug minčių apie nereikalingųjų žudymą. Ir iš teksto gali suprast, kad kažkas miršta, bet apie tai nekalbama. Tiesiog, viena ar kita užuomina ir po to jau pagaunu save galvojantį ar frazė, kad “šianakt nenoriu su ta šliundra susitikti“ reiškia, kad vėl išsinuomos siaubo pornuškę ir ką nors žudys. Žudo jis iš viso ar tai fantazijos? Koksas + Valiumas? Ar jis tikrai akivaizdžiai kalba apie tai su visais aplink, bet niekas jo negirdi ir nekreipia į tai jokio dėmesio, nes yra daug “svarbesnių“ klausimų.

Jeigu Trainspottinge buvo narkomanai, Fight Clube buvo šizofrenikas vadybininkas, tai čia yra tuštuma. Robotai, neturintys svajonių, turintys tik norus. Šitas XXa. dorianas grėjus pasitikėjimu savimi, savo galios, įtakos kitiems galimybėmis pakeri. Nejučia laukiu kokį nebūties ar prasmės tašką jis pasieks kitą sykį. Ką įrodys? Kodėl?

Nuostabiai parašyta tuštumos knyga, nors didžiają dalį veiksmo jie linksminasi arba atlieka kasdienes procedūras. Nepaisant to, bandant prisiliesti prie veikėjų nepaleidžia šalčio jausmas. Net aukos ir tos atstumiančios. Kaip ir žadėta knygos nugarėlėje, čia nėra teigiamų herojų. Pasirodo, galima ir taip.

[papildyta] Viena iš retų knygų kurios rekomendacija, kad jautrūs žmonės neskaitytų yra visiškai teisinga. Žudymo scenos žvėriškos, kontrastai milžiniški ir sukurta įtampa slegia daug stipriau nei tikėjausi.

Reklama

2 atsakymai

Subscribe to comments with RSS.

  1. Mačiau tik filmą. Bet įspūdis toks pat.

    Anonimas

    2011.07.24 at 10:01

    • Filmą pasisekė pažiūrėti po to kai perskaičiau knygą. Man pasisekė – knyga daug geresnė 🙂

      Andrius

      2011.07.25 at 01:55


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s